Mamos Neringos parašytas straipsnis apie savo ir sūnaus Emilio patirtis. Straipsnis buvo išspausdintas žurnale "Mažylis" 2009 m. rugsėjo mėn. Emilis - berniukas, kuriam buvo padaryta kochlerio implanto operacija.

Straipsnį galima perskaityti čia.

Jei manęs kas nors paklaustų:  Ką tu darytum, jeigu gimtų vaikas su klausos negalia?"

Remdamasi savo patyrimu, aš patarčiau:

1. Kuo greičiau nustatyti klausą. Diagnozuoti tiksliai.
2. Kuo greičiau susitaikyti su likimu ir pradėti veikti vaiko labui. Skaitmeniniai klausos aparatai - tai būtų labai neblogai.
3. Konsultuotis su įvairiais kvalifikuotais specialistais, su patyrusiomis mamomis, auginančiomis vaikus su klausos negalia.
4. Domėtis vaiko su klausos negalia ugdymo, auginimo klausimais.
5. Išsirinkti patį geriausią specialistą, kuris galėtų duoti vaikui kalbos pagrindus, o pačiai padėti juos įtvirtinti.
6. Glaudūs ryšiai su vaiku ir mokytoja.
7. Stebėti rezultatus ir džiaugtis kiekviena smulkmena, kas yra pasiekta.
8. Stebėti vaiko emocinę, fizinę ir sveikatos būklę. Iškylusias problemas reikia nedelsiant išspręsti.
9. Džiaukitės! Džiaukitės kiekviena vaiko pastanga, nes tai įkvėps vaikądidesnį norą toliau mokytis kalbėti.
10. Nepamiršti!  Kad ir kaip mamai būtų sunku ugdyti savo vaiką ir būti jam mokytoja, svarbu nepamiršti būti mama!

Manau, kad mūsų pastangos nenueis veltui. 

Janina Kvedarienė. Panevėžys. 2002 m. lapkritis

Kiekvienoje šeimoje, kai sužinoma apie vaiko klausos pakenkimą, išgyvenama dėl jo ateities. Iškyla daugybė klausimų, į kuriuos tėveliai nepajėgūs atsakyti. Todėl išgyvename šoką, stresą, pyktį, nerimą ir kitas neigiamas emocijas. Paprastai ieškoma kaltininkų dėl vaiko negalios. Vienos šeimos greitai susitaiko su šia problema, kitos ilgai neranda išeities.

Mes auginame dvi dukreles. Jaunesnioji gimė su klausos sutrikimu. Susitaikyti su vaiko negalia mums padėjo Panevėžio lopšelis darželis "Riešutėlis" - vienintelė ikimokyklinio ugdymo įstaiga Panevėžio apskrityje, lavinanti ir ugdanti tokius vaikus. Čia dirba patyrusios ir kvalifikuotos specialistės, paruošusios ne vieną vaikų laidą mokyklai. Surdopedagogės dirba pagal individualias programas. Užsiėmimų metu ugdoma kalba, tartis, klausa, balsas, pažintiniai procesai, vyksta muzikinės ritmikos, gestų užsiėmimai.

Glaudūs ryšiai tarp tėvų, surdopedagogų, auklėtojų padeda geriau suprasti, ugdyti, mokyti kurčią ir neprigirdintį vaiką. Ačiū jums visiems.

Jums padėti taip pat gali bendrija ADAPTA, vienijanti tėvus, auginančius klausos sutrikimų turinčius vaikus. Bendrija teikia psichologinę, moralinę, materialinę pagalbą.

Jeigu auginate tokį vaiką, linkiu greičiau surasti kelią į lopšelį darželį "Riešutėlis". Čia jūs rasite kvalifikuotą pagalbą, psichologinę paramą, susitaikysite su Jus ištikusia bėda, išmoksite padėti savo vaikui. Kartu su visais įstaigos pedagogais paruošite vaiką kitam gyvenimo etapui - mokyklai, atversite vartus į pilnavertį gyvenimą.

Mama Janina Kvedarienė. Panevėžys 2001 m.

Vaiką diagnozavome tik 9 mėn. Galėjome anksčiau, bet mes net neįtarėme, kad ji stipriai neprigirdi.

Šiuo metu mano dukrelei 10 metų. Mokosi Skaistakalnio pagrindinėje mokykloje. Vaiką integruoti pradėjome prieš metus einant į pirmą klasę. Patikėkite, šie metai jai buvo patys sunkiausi. Ji susidūrė su kitu pasauliu. Ji pajuto, kad yra kitokia, nei kiti vaikai. Žingsnis po žingsnio ji adaptavosi, suprasdama, kad turi negalią.

Mes, tėvai ir vyresnioji dukra Karolina, visa širdimi palaikome Gabrielę Kitais metais toliau mokysis toje pačioje mokykloje. Gabrielė yra pasirengusi integruotai mokytis! Mes ja didžiuojamės!

Turiu didelę darbo patirtį kaip dirbti su vaiku, turinčiu klausos sutrikimų, todėl jei įdomu, galėčiau pasidalinti su Jumis savo patirtimi. Noriu palinkėti didelės sėkmės, o labiausiai tai jūsų vaikui!

Mes, tėvai, esame dėkingi darželio "Riešutėlis" kolektyvui ir surdopedagogei Rasai Barevičienei, kuri išmokė mūsų vaiką girdėti ir kalbėti. Ačiū Jums už viską. Ačiū visiems, kurie padėjo, kad mūsų dukra Gabrielė girdėtų ir kalbėtų.

Janina Kvedarienė