Panevėžyje sulaukėme svečių iš bendrijos “Pagavos“. Vykdydami projektą „Mokomės vieni iš kitų“, vilniečiai lankėsi Panevėžyje. Projekto tikslas - supažindinti sutrikusios klausos vaikus ir jaunuolius su Lietuvos kultūra, etnografiniais regionais, jų ypatumais ir kraštovaizdžiu, ugdyti tautiškumą, skatinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų integraciją.
Vilniečiai Panevėžyje susitiko su mūsų bendrijos „Adapta“ vaikais Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje. Čia drauge gilinome žinias apie Aukštaitiją. Vaikai iš Vilniaus, apsirengę tautiniais rūbais, prašė kitų atspėti, kurio regiono rūbais jie apsirengę, dar kartelį apžiūrėjo lėles su kiekvienam regionui būdingais rūbais. Buvo tokių, kas matė jas pirmą kartą, o tie, kas matė ne pirmą kartą, patys maloniai nustebo, kad jau gali atskirti kuriam regionui kuri lėlė priklauso. Vaikų atsiliepimai: „Manome, kad tokie rūbai tiktų ir dabartiniame, arba šiuolaikiniame, gyvenime“. Vaikinai patys nenorėtų tokių rūbų nešioti, bet sakė, kad merginoms jie labai tinka.
Kartu su vilniečiais vykdėme LIRT remiamos psichologinės pagalbos neįgaliesiems bendruomenėje projektą. Sprendėme prioritetų gyvenime klausimą ir stengėmės suvokti kaip tuos prioritetus supranta vaikai, turintys klausos sutrikimų. Atlikus testus paaiškėjo, kad kaip ir visiems žmonėms, negirdintiems vaikams svarbiausia yra namai, šeima, meilė ir draugystė.
Vėliau kartu leidomės į ekskursiją po Panevėžio miestą, apsilankėme Panevėžio kraštotyros muziejų, kurį 1925 m. įkūrė Panevėžio draugija gimtajam kraštui tirti. Sužinojome, kad muziejuje esantis Etninės kultūros skyrius yra bene stipriausias tarp tokio pobūdžio įstaigų Aukštaitijoje. Muziejuje dirba profesionalūs istorikai, etnologai, etnomuzikologai, nuo 1987 m. kaupiama etninio paveldo medžiaga, garso, vaizdo kasetėse ir rankraštiniu pavidalu. Muziejus kasmet rengia ekspedicijas į įvairias Aukštaitijos vietoves. Etninės kultūros specialistai kitur Aukštaitijoje daugiau rūpinasi etnine veikla, renginiais, o ne unikalaus aukštaitiško paveldo kaupimu ir išsaugojimu. Muziejuje pamatėme daug įdomių istorinių eksponatų.
Vėliau aplankėme Lenkijos karaliaus Aleksandro paminklą, kuris savo rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių pirmą kartą paminėjo Panevėžio miesto vardą. Grožėjomės šalia Aleksandro paminklo esančiu parku su didžiuliu tvenkiniu ir daugybe plaukiojančių ančių, įdomiomis skulptūromis.
Apsilankėme ir keramikos dirbtuvėse, kur pamatėme daug iš molio padarytų skulptūrų, monetų, neįtikėtino grožio ąsočių bei kitų įvairiausių daiktų. Keramikos dirbtuvių vadovas A.Jonušas papasakojo apie iš molio padarytas skulptūras, kurias jis lipdo jau 15 metų – tai Lietuvos, kai ji dar buvo pagoniška, Dievai ir Deivės, laumės, aitvarai ir kt. Buvo įdomu paklausyti ir pamatyti, kaip dirbama keramikų dirbtuvėje. O smagiausia, kad kiekvienas išsinešėme po mažą dovanėlę – senovišką iš molio padarytą monetą. |
Renginiai 
Atgal