Daug triūso ir kūrybos rekonstruojant senąją observatoriją įdėjo G.Kakaras su žmona Milda bei pagalbininkai. Jų rankomis akmenukais sudėta išorinė pastato siena. Pastatą supanti aplinka puoselėjama M.Kakarienės rankomis: plyti gėlynai, puošti girnapusėmis, iš vytelių pintais dekoro elementais, pastatus ir aplinką puošia erdvinės angelų, paukščių skulptūros.
Lankant muziejų iš pirmojo erdvėlaivio požeminiu koridoriumi patenkama į požeminę mitologinio kosminio medžio šaknis imituojančią ekspozicinę galeriją. Siauru žibintų apšviestu koridoriumi kylama aukštyn, pakeliui apžiūrint ekspozicijas ir pasiekiama salė su modernia filmų demonstravimo sistema. Toliau pereinama į antrą erdvėlaivį, kur galima grožėtis Labanoro apylinkių peizažais. Viršuje įrengtas vienas didžiausių Europoje visuomenei skirtų teleskopų, kurio dėka galima paklajoti begaliniais visatos keliais.

Etnokosmologijos muziejus skatina suvokti žmonijos gyvavimo priklausomybę nuo kosminio pasaulio, atsakomybę už savo veiksmus. Muziejaus uždavinys - rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, moksliškai tyrinėti ir teikti lankytojams informaciją apie žmogaus ir žmonijos santykį su kosminiu pasauliu. Muziejaus koridoriais mus lydėjęs gidas sakė, kad vėliau planuojama sutvarkyti šalia esantį piliakalnį, įrengti lietuvišką senovinį kalendorinį akmenų ratą, slidinėjimo trasą, o už ežero statyti viešbučius turistams.
Be to, ekskursijos metu aplankėme Žvejybos muziejų bei šalia Molėtų observatorijos vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje esančią senovinę Dangaus šviesulių stebyklą. Stebyklą sudaro stulpų ir akmenų ratas. Stulpai nužymėti senoviniais kalendoriniais ženklais, akmenyse iškalti dangaus šviesulių simboliai, senojo lietuvių Zodiako ženklai. Rato viduryje yra Amžinosios Ugnies aukuras, o stulpai žymi saulės tekėjimo ir laidos kryptis svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Šalia kuriama Perkūno šventovė.

Mums pavyko, nes naktį dangus išgiedrėjo ir mes galėjome teleskopu stebėti naktinį dangų…
Prisegame G. Kakaro mintis:
“Man svetima ir nesuprantama mintis apie skirtingus dievus, apie geresnę ar blogesnę kalbą su Juo. Aš manau, kad mums visiems artimesnė ir suprantamesnė tolerancija tam, kuris šalia ir tam, kuris toli; tolerancija papročiams ir apeigoms; tolerancija skirtingoms kalboms tarp žmonių ir tolerancija skirtingoms aukščiausio lygio dvasinėms bendravimo formoms tarp žmogaus ir To, kuris virš mūsų. Tačiau visiems mums trūksta tolerancijos ir pagarbos Nežinomybei, kaip mus supančio pasaulio objektyviai egzistuojančiai realijai, terpei, kurioje apčiuopiame savo esybę. Deja, kiekvienas dažniausiai brukame savo tiesą, savo žinojimą, tarsi norėdami juo užpildyti tą nuostaba dvelkiančią Nežinomybės erdvę”.
http://www.spauda.lt/mitai/cosmic/etnocosm.htm