Bendradarbiaujant su LIRT , bendrija „Pagava“, „Adapta“ Panevėžyje nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. pabaigos organizavo savipagalbos grupių tėvams užsiėmimus, socialinių įgūdžių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių veiklą kurčių vaikų ir paauglių grupėms. Be to, vykdėme tęstinę meninių gebėjimų lavinimo veiklą – bendravome ir su neįgaliais vaikais ir jų šeimų nariais. Užsiėmimai vyko Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje, padedant gestų kalbos vertėjui.

Ši meninių gebėjimų ugdymo veikla suteikia galimybę bendrauti, pažinti save ir supančią aplinką, moko įvairių saviraiškos būdų: kalbėjimo spalvomis, formomis, linijomis, su pažindina su įvairiomis dailės technikomis, ugdo estetinius jausmus.

Plačiau apie dailės terapiją

Meno arba dailės terapija atsirado 1938m. Šį terminą pasiūlė anglų dailininkas Andrian Hill. Kartą, apsilankęs sergančiųjų plaučių ligomis ligoninėje, pajuto ten tvyrojusį liūdesį ir prislėgtą nuotaiką. Jis spontaniškai pasiūlė ligoniams piešti. Po kelių dienų dailininkas pastebėjo, kad piešimo procesas žmonėms suteikia daug džiaugsmo, netgi skatina gijimą. Šis pastebėjimas nebuvo pamirštas. Daugelio šalių gydymo įstaigose piešimas, lipdymas, muzika, šokiai imti taikyti kartu su medikamentais. Dailės terapija akcentuoja žmogaus savigydos galimybes, orientuojasi į kiekviename žmoguje glūdintį vidinių jėgų ir sveikatos potencialą, tampriai susijusių su jo kūrybinėmis galiomis. Tai kreipimasis į mūsų emocijas, jausmų išlaisvinimas. Sakoma, kad piešimas - tai pirmoji kalba, kurią mes išmokome.
Susidomėjimas dailės terapijos metodais atspindi šiuolaikinio žmogaus poreikį natūraliems, labiau kompleksiniams veikimo būdams, kuriuose dalyvauja ir protas, ir jausmai, kūnas ir siela, vyriškos ir moteriškos savybės. Dailės terapinis procesas pagrįstas tuo, kad reikšmingiausios žmogaus mintys ir pergyvenimai, būdami pasąmoningos kilmės, gali būti greičiau išreikšti vaizdiniais, nei žodžiais.

Dailės terapijos galimybės:

-Leidžia atsikratyti neigiamų emocijų. Ši jausmų išraiška neturi neigiamų padarinių, kurie įmanomi jas reiškiant realiame gyvenime.
-Leidžia stebėti įprastus elgesio modelius - tokius kaip vengimas, bendradarbiavimas, prisitaikymas, kompromisas - konfliktinėse situacijose, analizuoti juos ir ieškoti naujų elgesio modelių.
-Nagrinėjant vaikų piešinius, galima spręsti apie vaiko vystymąsi.
-Dailės terapija nukreipia/atitraukia žmogų nuo nemalonių, sunkių pergyvenimų į malonų, emocionalų užsiėmimą, kuris reikalauja visų emocinių ir intelektualinių jėgų sąnaudos. Tokiu būdu harmonizuojama vaiko psichika. Bendras piešimas skatina bendrauti, bendradarbiauti.
-Pasiekiamas katarsinis efektas, keičiasi savo vertės pajautimas, įveikiama frustracija*.
-Svarbus yra pats darbo rezultatas. Daugeliui suaugusiųjų netikėta būna tai, kad jie sugebėjo nupiešti ar padaryti kažką, kas sukelia aplinkinių susidomėjimą. Tas padidina pasitikėjimą savimi.
-Svarbus yra ir estetinis komponentas. Susidomėjimas pačiu piešimo procesu, susidomėjimas darbeliais ir t.t. Kūrybos procesas gali pažadinti žmoguje glūdintį polinkį menui.
-Nustatytas fizinis ir fiziologinis poveikis. Gerina regos - judesio koordinaciją, atstato ir vysto motoriką.
-Skatina vaizduotės vystymąsi.
-Informacija iš emocinio lygio pereina į kognityvų** lygį. Keičiasi santykis su praeitimi, stresine situacija, savo negalia.
- Atrandami nauji interesai, kuriais galima remtis kasdieniniame gyvenime, ir kurie gali padėti psichologiniam vystymui.
- Padeda teigiamai save suvokti ir priimti.
- Įmanomas savo silpnybių pripažinimas.
- Suteikiama emocinė paramą.
- Vyksta pastovus savęs tobulinimo procesas.


Dailės terapija taikoma ir dirbant su fizinę bei protinę negalią turinčiais žmonėmis (psichiatrijos ir kitose ligoninėse), su socialiai apleistais vaikais (vaikų dienos centruose), su kaliniais (įkalinimo įstaigose), taip pat dirbant su specialiomis grupėmis (smurtą patyrusių moterų, išsiskyrusių žmonių, nusižudžiusių artimųjų). Apskritai dailės terapijos taikymo spektras labai platus. Dailės terapija gali padėti geriau pažinti save ir kitus, padėti išreikšti savo jausmus (taip pat ir negatyvius) priimtinu būdu, stiprina savigarbą, skatina asmeninį augimą, ugdo asmenybės individualumą, laisvumą, ugdo kūrybinę vaizduotę, suteikia gyvenimo džiaugsmo, leidžia patirti malonumą.

„Menas – tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save.“ J.V.Getė

*frustrãcija [lot. frustratio — nusivylimas], nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsirandanti dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį, realizuoti tikslą, įveikti sunkumus
**Žodis kognityvus yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio cognitio, kuris reiškia pažinimas. Kognityvinė terapija - tai psichoterapijos metodas, kurį taikant, žmonės yra mokomi naujų, tinkamesnių mąstymo ir veiklos būdų.